Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Panikos priepuoliai yra labai nemaloni būklė, pasireiškianti skausmingomis apraiškomis ir daranti didelę įtaką gyvenimo kokybei.
Panikos priepuolis – tai intensyvios baimės epizodas, kuris pasireiškia be realios grėsmės. Žmogus jaučiasi taip, tarsi jam grėstų mirtinas pavojus, nors tam nėra jokių objektyvių priežasčių. Priepuolis ištinka staiga ir gali trukti nuo kelių minučių iki pusvalandžio. Tokios būklės gydymu rūpinasi psichoterapeutas, pas kurį galima užsiregistruoti sostinės klinikoje „Profi-Detox”.
Kodėl kyla panikos priepuoliai
Yra daugybė priežasčių, galinčių sukelti panikos priepuolį:
- Stresas ir emocinė perkrova – chroniška įtampa, konfliktai, traumuojantys įvykiai.
- Nervų sistemos sutrikimai – neuromediatorių pusiausvyros sutrikimas, padidėjęs nerimas.
- Genetinis polinkis – žmonės, kurių šeimoje yra nerimo sutrikimų, turi didesnę riziką.
- Somatinės ligos – širdies, skydliaukės, kvėpavimo sistemos ligos gali išprovokuoti priepuolius.
- Gyvenimo būdas – piktnaudžiavimas kofeinu, alkoholiu, narkotikais didina priepuolių tikimybę.
Panikos priepuolio simptomai
Priepuolio metu gali pasireikšti šie simptomai:
- širdies permušimai, širdies plakimo pojūtis;
- pasunkėjęs kvėpavimas, dusulio pojūtis;
- galvos svaigimas, pykinimas, silpnumas;
- drebulys, šaltkrėtis ar karščio pylimai;
- padidėjęs prakaitavimas;
- mirties, kontrolės praradimo ar „išprotėjimo” baimė.
Šios apraiškos būna tokios intensyvios, kad žmogus gali būti įsitikinęs, jog serga sunkia liga, nors medicininiai tyrimai dažnai neatskleidžia patologijų.
Kaip gydyti panikos priepuolius
Panikos priepuolių gydymas visada yra sudėtingas. Pirmiausia svarbi psichoterapija: kognityvinis ir elgesio metodas padeda žmogui pakeisti pavojaus signalų suvokimą ir išmokti kontroliuoti savo reakcijas. Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti medikamentinį gydymą – antidepresantus ar anksiolitikus, kurie sumažina priepuolių dažnumą ir intensyvumą.
Ne mažiau svarbu išmokti savipagalbos technikų. Tai kvėpavimo pratimai, atsipalaidavimo technikos ir reguliari fizinė veikla, padedanti valdyti nerimą ir stiprinti nervų sistemą. Be to, rekomenduojama koreguoti gyvenimo būdą: vengti stimuliuojančių medžiagų, tokių kaip kofeinas ir alkoholis, nustatyti miego režimą ir į kasdienį gyvenimą įtraukti saikingą fizinį aktyvumą.
Toks visapusiškas požiūris gali gerokai sumažinti panikos priepuolių apraiškas ir atkurti žmogaus gyvenimo kontrolės jausmą.
