Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Psichologijai atsivėrė nauji ir dar nepažinti horizontai
Amerikiečių psichologas Markas Traversas nustatė keturias slaptas meilės kalbas, kurios atgaivina santykius. Savo straipsnyje „Forbes” jis priminė, kad Gario Čapmano (Gary Chapman) penkios meilės kalbos jau dešimtmečius siūlo paprastą ir patikimą sistemą, padedančią suprasti, kaip žmonės duoda ir priima meilę. Tačiau, kaip jis pabrėžė, nuo to laiko psichologija atvėrė naujus ir dar nepažintus horizontus.
Jis sakė, kad psichologiniai tyrimai pradėjo atskleisti subtilesnes ryšio formas – keturias „slaptas” meilės kalbas, kurios padeda poroms išlaikyti harmoniją ne tik dėl malonumo, bet ir dėl spaudimo:
Bendro reguliavimo meilės kalba
Meilė, kuri gali išgyventi streso ir atsigavimo laikotarpius, dažnai grindžiama tuo, ką neurobiologai vadina koreguliacija: kaip vieno asmens savikontrolė gali padėti nuraminti kito asmens nervų sistemą. Partneriai gali tiesiogine prasme reguliuoti vienas kito fiziologinę būseną subtiliais fiziniais ženklais, tokiais kaip švelnus prisilietimas, pažįstamas balsas ar net bendras kvėpavimo ritmas.
Lygiagretaus žaidimo meilės kalba
Vaikams tai yra natūraliausia. Tikriausiai tai matėte, jei kada nors pastebėjote du šalia sėdinčius vaikus – vienas žaidžia, kitas gamina rankdarbius – tuo pat metu pasinėrusius į savo pasaulį ir kartu paguodžiamus vienas kito buvimo. Suaugusieji taip pat gali iš naujo atrasti šią ryšio formą.
Meilės kalba pasikeitus vaidmenims
Bet kokiuose santykiuose partneriai prisiima tam tikrus vaidmenis, kurie tarnauja jų ryšio gerovei. Kai kuriuose santykiuose vienas partneris gali planuoti, o kitas improvizuoti. Kituose santykiuose vienas partneris gali būti atsakingas už emocinį stabilumą, o kitas – už praktinį ar logistinį stabilumą. Tačiau kai šie vaidmenys tampa nelankstūs, intymumas gali imti nykti. Sveikiausios poros praktikuoja tai, ką naujausi tyrimai vadina santykių prisitaikymu, arba gebėjimu lanksčiai keisti vaidmenis pagal poreikį.
Meilės kalba: empatija laikui bėgant
Kai kurie žmonės emocijas patiria kaip sprinteriai. Jie greiti, ekspresyvūs ir trokšta įveikti bet kokią kliūtį savo kelyje. Kiti, priešingai, juda lėtai, dažnai susimąsto ir neskuba įprasminti to, kas įvyko – beveik kaip maratono bėgikai. Kai šie vidiniai laikrodžiai susiduria, poros gali supainioti tempo skirtumą su meilės skirtumu. Tai gali reikšti, kad vienam iš partnerių reikia sustoti ir palaukti, kad galėtų susikaupti ir persigrupuoti.
