Nuotrauka: iš viešų šaltinių
Mitybos specialistai paaiškino, kad didžiausias pavojus yra lėtinis stresas, kuris gali rimtai pakenkti sveikatai.
Stresas yra ne tik proto būsena, bet ir patirtis, apimanti visą kūną. Kai žmogus patiria stresą, suaktyvėja visos pagrindinės organizmo sistemos. Štai kodėl jaučiame tokius įvairius fizinius ir emocinius simptomus, rašo EatingWell.
Straipsnyje pažymima, kad ūmus stresas, kurį žmogus gali patirti, pavyzdžiui, pamiršęs raktus arba ruošdamasis viešajai kalbai, yra normali ir neišvengiama gyvenimo dalis, tačiau lėtinis stresas gali turėti neigiamos įtakos žmogaus sveikatai.
Dauguma žmonių tikriausiai žino fizinius streso simptomus: virškinimo sutrikimus, galvos skausmus ar greito širdies plakimo pojūtį. Tačiau yra ir kitų požymių, kurie gali būti ne tokie akivaizdūs.
Pavyzdžiui, diabetu sergantys žmonės gali pastebėti, kad streso metu jiems taip pat sunkiau išlaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje.
Mitybos specialistai leidiniui papasakojo, kaip stresas gali paveikti cukraus kiekį kraujyje, ir pasidalijo geriausiais būdais, kaip kontroliuoti abu šiuos veiksnius.
Pažymima, kad kai stresas tampa norma, ši būsena neigiamai veikia cukraus kiekį kraujyje šiais trimis būdais:
1. Sukelia hormonų išsiskyrimą
Nors stresas nėra naujas reiškinys, mūsų organizmo įgimtas atsakas į stresą neišsivystė kartu su šiuolaikiniu gyvenimu. Pavyzdžiui, į stresą dėl artėjančio darbo termino organizmas reaguoja taip pat, kaip ir bėgdamas nuo plėšrūno.
Mitybos specialistė Vandana Sheth medicinos žurnalui „Cureus” pasakojo, kad dėl šios reakcijos išsiskiria daug streso hormonų, tokių kaip kortizolis ir adrenalinas. Dėl to gali pakilti cukraus kiekis kraujyje ir pasunkėti insulino – hormono, reguliuojančio cukraus kiekį kraujyje – veikimas.
Susikaupus stresui ir nuolatiniams hormonų šuoliams, ilgainiui galimi cukraus kiekio kraujyje sutrikimai. Jei kortizolio kiekis yra nuolat didelis, organizmas gali kaupti daugiau visceralinių riebalų pilvo srityje.
Mitybos specialistė Kimberly Rose-Francis žurnalo „EXCLI” straipsnyje pasidalijo mintimis, kad ši būklė, vadinama atsparumu insulinui, vėliau gali padidinti cukraus kiekį kraujyje ir padidinti tikimybę susirgti tokiomis ligomis kaip nutukimas, ikidiabetinis ir antrojo tipo diabetas.
2. Miego problemos
Dėl streso žmogus gali visą naktį mėtytis ir suktis, taip ir neužmigti, o kitą dieną jaustis pavargęs ir įsitempęs. Cituojamas Amerikos miego medicinos akademijos atliktas tyrimas, pagal kurį beveik 75 % žmonių teigia, kad stresas kartais, dažnai arba visada trukdo jiems miegoti. Deja, prastas miegas ir stresas taip pat gali neigiamai paveikti cukraus kiekį kraujyje.
3. Galimas emocinis persivalgymas
Persivalgymas daugeliui iš mūsų yra įprastas streso įveikimo mechanizmas. Paprastai tai būna ne salotos ar kokteiliai, kurie turi mažai kalorijų, o saldus ar angliavandenių turtingas maistas, pavyzdžiui, ledai, sausainiai ar traškučiai.
Pabrėžiama, kad yra ir biologinis komponentas, dėl kurio streso metu traukia tokie maisto produktai. Dėl streso išsiskiria kortizolis, kuris ne tik prisideda prie atsparumo insulinui, bet ir gali padidinti alkį ir potraukį kaloringam maistui.
Mitybos specialistai teigia, kad tokie įpročiai kaip pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir mėgstami pomėgiai yra veiksmingos streso valdymo strategijos, kurios ilgainiui padeda pagerinti sveikatą, savijautą ir cukraus kiekį kraujyje.
