Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Patyrę daržininkai papasakojo, ar verta rizikuoti ir sodinti burokėlius žiemai
Raudonuosius burokėlius, kaip ir svogūnus, česnakus ir morkas, galima sėti žiemą. Šis būdas dėl rizikos tarp daržininkų mažiau paplitęs, tačiau jis turi nemažai privalumų, nes leidžia gauti ankstyvą ir sultingą derlių jau liepos pradžioje. Patyrę daržovių augintojai pasakoja, ar verta rizikuoti sėjant burokėlius per žiemą.
Burokėlių sėjos žiemą privalumai ir trūkumai
Žieminė sėja sodininkui turi daug teigiamų pusių. visų pirma, tai galimybė liepos pradžioje užsiauginti sultingų burokėlių vasaros reikmėms.
Žiemą pasėti daigai geriau atlaiko pavasario šalčius, o pats derlius paprastai būna sveikesnis ir gausesnis. Be to, taikant šį metodą sutaupoma daug laiko pavasario darbams, o atsilaisvinusį plotą galima panaudoti kitiems augalams sėti.
Tačiau yra ir nemaža rizika, pirmiausia susijusi su oro sąlygomis. Sunkiausia atspėti orus, nes sėja vykdoma tik tada, kai dirva gerai įšalusi (dirvos temperatūra turi būti nuo -4 iki -5∘c). Jei temperatūros nenuspėjate ir yra atšilimas (nuo +4 iki +5∘c), sėklos gali sudygti ir žūti. Be to, netinkamai pasirinkus veislę, gali išaugti ūgtelėję augalai, o ankstyvieji kopėčių augalai gali žūti, jei bus šaltas pavasaris arba jei vietą užtvindys ištirpęs sniegas.
Kokios veislės geriau tinka sėti žiemą, parenkant sėjos vietą
Norint išvengti išgulimo, žieminei sėjai reikia rinktis specialias šalčiui atsparias ankstyvos brandos veisles, kurioms nebūdingas išgulimas. Iš veislių ekspertai rekomenduoja Bordeaux, Ataman, Monocle, Cadet, Podzimnyi ir kitas.
Renkantis vietą lysvei, reikėtų nepamiršti, kad burokėliai jokiu būdu neauga pavėsyje.
Derlius labai priklauso ir nuo sėjomainos: burokėliai duoda gerą derlių po svogūnų, bulvių, pomidorų ir agurkų, tačiau jų nereikėtų sodinti po kopūstų, morkų ir po pačių burokėlių.
Burokėliams, kaip ir daugumai kitų augalų, reikia derlingos dirvos. Jis neauga rūgščiose dirvose, todėl, jei dirvos reakcija rūgšti arba šiek tiek rūgšti, prieš sėją ją reikėtų nukalkinti kalkėmis (likus pusantro mėnesio iki sėjos) arba panaudoti medžio pelenus ar dolomito miltus.
Kada sėti burokėlius
Sėjos datos priklauso nuo regiono, centrinėje Ukrainoje burokėliai paprastai sėjami lapkričio pabaigoje ar net gruodžio mėnesį.
Pagrindinė sąlyga: dirvos temperatūra turi būti nuo -2 iki -5∘c, o dienos oro temperatūra neturi viršyti 2∘c šilumos.
Kaip paruošti sklypą sėjai
Žinant, kad sėja atliekama įšalusioje dirvoje, sėklos guolis ir visos reikalingos medžiagos paruošiamos iš anksto. Iš anksto padaromos 3-4 cm gylio vagos, atstumas tarp jų – 25 cm, ir jos sutankinamos. Taip pat būtina paruošti sausą dirvą, humusą, smėlį (jei dirva sunki) ir pelenus/dolomito miltus (deoksidavimui), laikyti juos šiltoje vietoje, pvz.
Į vagos dugną rekomenduojama įberti pelenų (kaip deoksidatoriaus, kalio ir fosforo šaltinio) ir bent 1 cm smėlio (kaip purentuvo, kad vanduo neužsistovėtų).
Kaip sėti burokėlius po žiemos
Kai tik dirva pakankamai įšąla, pradėkite sėją. Burokėlių sėklos naudojamos sausos, nenukenksminamos ir nedygsta.
Sėklos sėjamos 3-4 cm atstumu viena nuo kitos, užpilamos sausos žemės, smėlio ir permaišyto komposto mišiniu, po to sutankinamos. Po sėjos griežtai draudžiama laistyti lysvę.
Po sėjos lysvė turi būti mulčiuojama 3-4 cm komposto, humuso, šiaudų arba nukritusių lapų sluoksniu. Šiaudus ir lapus reikėtų uždengti šakomis (pvz., eglės), kad apsaugotų nuo vėjo ir sulaikytų sniegą.
Pavasarį, kai dirva įšyla, mulčią nuimkite. Kadangi švelnūs burokėlių lapai gali nukentėti nuo apsiniaukusių šalnų, lysvę reikėtų uždengti įrengiant lankus ir ištempiant agroplėvelę arba plėvelę. Taigi, laiku pasėjus ir laikantis visų agrotechninių sąlygų, bus užtikrintas ankstyvas, sultingas ir gausus raudonųjų burokėlių derlius.
