Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Žemei aplenkti reikia viršgarsinio lėktuvo, o istorijoje būta kelių tokių pavyzdžių.
Deja, neturime technologijų, kurios leistų mus perkelti į ateitį, bet jei tiesiog skristumėte tokiu pat greičiu, kaip ir Žemės sukimosi greitis, galimai galėtumėte „įšaldyti” laiką ir amžinai likti po saule ar tamsoje. Ko tam reikėtų ir ar šiuolaikiniai orlaiviai iš principo gali tai padaryti, paaiškino portalas bgr.
Žemės ekvatorius yra 40 000 km ilgio, o planeta kas 24 valandas padaro vieną pilną apsisukimą. Tai reiškia, kad Žemė sukasi maždaug 1666 kilometrų per valandą greičiu. Tai daug greičiau nei garso greitis, kuris yra „tik” apie 1224 kilometrai per valandą.
Vidutinis komercinio lėktuvo greitis skrendant kreiseriniu greičiu yra 880-960 kilometrų per valandą. Žemei aplenkti reikia viršgarsinio lėktuvo, o tokių lėktuvų yra tik keletas.
Orlaiviai, galintys viršyti Žemės sukimosi greitį
Pirmasis lėktuvas, pasiekęs Žemės sukimosi greitį, buvo 1956 m. pagamintas britų lėktuvas „Fairey Delta 2”, kuris pasiekė didžiausią 1800 km/h greitį. Tačiau buvo pagaminti tik du tokie lėktuvai, ir jie niekada nebuvo plačiai paplitę.
Greičiausias istorijoje lėktuvas buvo „Lockheed SR-71 Blackbird”, sukonstruotas Šaltojo karo įkarštyje. Reaktyvinis lėktuvas, skriedamas 3200 km/h greičiu, įkaitino jį supantį orą iki daugiau kaip 1000 laipsnių pagal Farenheitą (470 °C), todėl SR-71 turėjo būti pagamintas iš titano.
Per vieną skrydį 1976 m. SR-71 pasiekė 3193,167 km/h greitį, kuris iki šiol yra didžiausias kada nors užfiksuotas pilotuojamo orlaivio greitis.
Komerciniai orlaiviai, galintys apskristi Žemę
Viršgarsiniai orlaiviai naudojami beveik vien tik kariniams tikslams, tačiau buvo viena svarbi išimtis: „Concorde”. Jis tapo pirmuoju pasaulyje viršgarsiniu komerciniu keleiviniu orlaiviu. Jis skriejo 2195 km/h greičiu, t. y. beveik dvigubai didesniu už garso greitį ir daugiau kaip 480 km/h greičiau už Žemės sukimosi greitį.
„Concorde” buvo toks greitas, kad iš tikrųjų galėjo kontroliuoti laiką keleivių požiūriu. Garsiausias to pavyzdys įvyko 1973 m. birželio 30 d., kai pirmasis „Concorde 001” skrido palei visiško saulės užtemimo kelią. Lėktuve buvo speciali mokslininkų komanda, kuri daugiau nei valandą sekė Mėnulio šešėlį virš Šiaurės Afrikos. Stebėtojai ant žemės užtemimą stebėjo ne ilgiau kaip septynias minutes, o „Concorde” keleiviai jį stebėjo ištisas 74 minutes, iš esmės sulėtindami laiko tėkmę.
Kodėl net greičiausi lėktuvai (kol kas) negali keliauti laiku
Pagrindinė problema yra ta, kad nė vienas lėktuvas negali apskristi Žemės rutulio be degalų papildymo. Be to, egzistuoja įstatymai, kurie riboja, kokiu greičiu lėktuvas gali skristi virš žemės. Viršgarsinių orlaivių skleidžiamas garsinis triukšmas gali aidėti daugybę kilometrų, sukeldamas didelį diskomfortą žmonėms ir gamtai.
„Concorde” iš tiesų pasiekė greičio rekordą skrendant aplink Žemę, tačiau jo greičio nepakako, kad viršytų planetos sukimosi greitį. 1995 m. „Concorde” lėktuvas apskriejo Žemės rutulį rytų kryptimi, kelionę pradėdamas ir baigdamas Niujorke. Dėl minėtų apribojimų derinio skrydis iš viso truko 31 valandą ir 27 minutes. Tai kol kas didžiausias pasiektas Žemės sukimosi greičio pasiekimas.
