Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Mes ne visada prisimename, dažnai perdedame
Jaučiame, kad anksčiau viskas buvo geriau. Kad laimė buvo tikra, žmonės buvo artimesni, gyvenimas buvo paprastesnis. Bet ar taip buvo iš tikrųjų? O gal tiesiog žvelgiame atgal per dabartinio nepasitenkinimo prizmę? Kodėl idealizuojame praeitį ir stengiamės į ją sugrįžti, rašo „RBC-Ukraina”, remdamasi Oksfordo universiteto interneto svetainėje paskelbto tyrimo išvadomis.
Oksfordo psichologai Alberto Prati (Alberto Prati) ir Klaudija Senik (Claudia Senik) iš Sorbonos universiteto atliko didelės apimties tyrimą, kuriame aiškinamasi, kodėl idealizuojame praeitį – ir ką tai sako apie mūsų emocinę būklę šiandien.
Praeitį idealizuojame ne todėl, kad ji buvo geresnė, o todėl, kad dabar jaučiamės blogai. Nostalgija – tai ne tik sentimentalumas. Tai psichikos būdas kompensuoti nepasitenkinimą dabartimi.
Mokslininkai nustatė, kad nelaimingi žmonės linkę idealizuoti praeitį, net jei ji nebuvo geresnė. Šis kognityvinis iškraipymas turi įtakos savigarbai, motyvacijai ir gebėjimui kurti ateitį.
Nostalgija yra ne prisiminimas, o veidrodis
Nostalgija nėra tik prisiminimas. Tai psichikos būdas kompensuoti tai, ko trūksta dabar. Kai jaučiamės nepatenkinti, pasimetę ar pavargę, smegenys ieško atramos – ir randa ją praeityje. Tačiau ne tikrąją, o idealizuotą.
Tyrimas parodė, kad kuo mažiau laimingas žmogus yra dabar, tuo šviesesnė ir šiltesnė jam atrodo praeitis. Ir atvirkščiai – tie, kurie jaučiasi gerai, praeitį prisimena kaip mažiau malonią nei dabartį. Jie mato pažangą, o ne praradimus.
Kodėl manome, kad viskas pablogėjo
Daugiau nei 10 metų trukusiame tyrime dalyvavo daugiau nei 60 000 žmonių iš keturių šalių – JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos. Jų buvo klausiama, kaip jie vertina savo gyvenimą dabar ir kaip prisimena praeitį.
Rezultatai buvo vienareikšmiški: žmonės, kurie jaučiasi nelaimingi, linkę manyti, kad anksčiau buvo geriau. Tačiau, kaip aiškina mokslininkai, tai ne visada atitinka tikrovę. Tai kognityvinis iškraipymas, sukuriantis regresijos iliuziją.
Šis iškraipymas gali turėti įtakos politinėms pažiūroms, socialinėms nuostatoms, savigarbai ir net gebėjimui planuoti ateitį. Jei atrodo, kad „viskas buvo geriau”, kam ką nors keisti?
„Žmonės yra linkę dabartinę savo emocinę būseną supriešinti su praeityje patirtais jausmais, ir tai atsispindi jų atmintyje. Laimingi ir nelaimingi žmonės linkę šiek tiek iškreiptai vertinti savo gyvenimą – pirmieji perdėtai vertina, kokie nelaimingi buvo anksčiau, o antrieji – kokie laimingi”, – aiškina tyrėjai.
Nostalgija kaip simptomas: ką ji slepia
Nostalgija ne visada yra romantiška. Kartais ji yra signalas. Kad žmogus labai pavargo, kad praranda prasmę. Kad dabartis netenkina ir smegenys ieško išeities praeityje.
Tai gali pasireikšti tokiomis frazėmis:
- „Anksčiau žmonės būdavo geresni”.
- „Muzika buvo tikra.”
- „Gyvenimas buvo paprastesnis.”
- „Buvau laimingesnis, kai…”
Tačiau verta savęs paklausti, ar taip yra iš tikrųjų? O gal tai tik emocinė reakcija į dabartinį nestabilumą?
„Žmonės, kurie jaučiasi nelaimingi, linkę idealizuoti praeitį, net jei ji nebuvo pati geriausia, – sako Sorbonos profesorė Claudia Senick.
Kaip nepaskęsti praeities spąstuose
Nostalgija gali būti nepasitenkinimo, o ne tik sentimentalumo simptomas. Praeities idealizavimas trukdo judėti į priekį – žmonės praranda motyvaciją keisti dabartį. Palyginimas „taip buvo geriau” dažnai yra iliuzinis ir grindžiamas emocijomis, o ne faktais.
Psichologai pataria, kad jei jaučiate, jog „anksčiau buvo geriau” – paklauskite savęs, ar taip yra iš tikrųjų, ar tai tik reakcija į dabartinį diskomfortą.
Štai keletas patarimų, kaip su tuo dirbti:
- Veskite dienoraštį – užrašykite realius įvykius, kad pamatytumėte dinamiką
- Analizuokite, kas ir kodėl yra „geriausia”.
- Palyginkite faktus, o ne emocijas: sąlygas, galimybes, santykius.
- Bendradarbiaukite su konsultantu, jei praeitis jus „tempia atgal” ir trukdo gyventi.
- Išsikelkite tikslus ateičiai – taip dėmesį nuo praradimo nukreipiate į tobulėjimą.
Mes ne visada prisimename, dažnai persistengiame. Idealizuota praeitis nėra įrodymas, kad anksčiau buvo geriau. Tai rodiklis, kad dabar viskas yra ne taip, kaip norėtume, kad būtų.
Nostalgija yra veidrodis. Ir jei jame atsispindi kažkas skaudaus – galbūt verta ne bėgti į praeitį, o keisti dabartį.
