Jurgita Juknaitė-Kozlova
Socialinio emocinio ugdymo specialistė
Ar pastebėjote, kad vaikams ir paaugliams dažnai labai greitai atsibosta tai, ko jie imasi? Ar pasitaiko situacijų taip, kad jie nieko nenori daryti arba nė nežino, ko norėtų? Kodėl vaikai, kurie buvo pilni entuziazmo kažko išmokti, ko nors imtis, labai greitai tampa pasyvūs ir praranda motyvaciją ne tik mokytis, bet ir lankyti būrelius ar kitus užsiėmimus? Kodėl jie kartais tiesiog pasirenka „plaukti pasroviui“?
Vaikai dažnai neturi išsikėlę savo tikslų, nežino, ko siekia ir kodėl tai daro. Juk ir mes, kai nežinome, kur link eiti, greitai prarandame motyvaciją ir norą. Taip atsitinka ir vaikams.
Štai puiki ištrauka ir knygos Alisa stebuklų šalyje :
„ – Atsiprašau, gal pasakytumėte man, kur toliau eiti?
- O kur tu nori patekti? – paklausė katinas.
- Man nesvarbu... – atsakė Alisa.
- Tada nesvarbu, kuriuo keliu eiti, - tarė katinas.“
Tikslas padeda apsispręsti ir žinoti kryptį
Šiuolaikinių galimybių pasaulyje vaikams ir jaunimui nėra paprasta apsispręsti, kokiu keliu eiti, ko norėti, ko siekti. Norisi ir vieno, ir kito. Pasirinkimų daug, tačiau visko išbandyti neįmanoma. O kai sunku apsispręsti, labai greitai norisi į viską tiesiog numoti ranka. Ir tada vaikai labai dažnai sako: „man tas pats..“ , „man nesvarbu...“ ir t.t. Taip pamažu vaikas praranda ir pasitikėjimą savimi, savo galimybėmis.
Tikslo turėjimas sustiprina pasitikėjimą savimi
Būtent tikslų turėjimas ir jų siekimas sustiprina tikėjimą savimi. Tačiau vaikai neretai nesupranta, kodėl tai svarbu. Tikslą jie dažnai suvokia kaip kažką tolimą, ko sunku pasiekti ir nežino arba pamiršta, jog pasiektas norimas rezultatas varžybose, gautas geras kontrolinio darbo pažymys ir netgi smagiai suorganizuotas draugų vakarėlis - įgyvendintas tikslas. To nesuvokdami ir neišsikeldami mažų kasdienių tikslų, vaikai neišmoksta džiaugtis paprastais, nesudėtingais savo pasiekimais ir rezultatais, gali net ir prarasti motyvaciją vienai ar kitai veiklai.
Teisingai suformuluotas tikslas - viena iš sėkmės sąlygų
Jei vaikas išsikelia sau tikslus, svarbu atkreipti dėmesį, ar teisingai jis tai daro. Neteisingai suformuluotas tikslas taip pat gali sukelti nusivylimą ir neigiamas emocijas, jei jis nebus pasiektas. Pavyzdžiui, vaikas išsikelia sau tikslą: „Noriu būti pirmūnas“. Tačiau tikslas turėtų būti realistiškas, išmatuojamas, labai aiškus ir konkretus. Todėl šiuo atveju reikėtų gerai apgalvoti ir, jei tikrai įmanoma to pasiekti, tikslą suskirstyti į mažesnius tikslus, suformuluoti aiškias ir konkrečias užduotis sau, ko sieksiu, iki kada to pasieksiu ir kaip sužinosiu, ar aš to pasiekiau. Tačiau ir šito dar negana.
Prioritetai ir veiklos planavimas padeda siekti tikslų
Be to, kad vaikas ar jaunuolis žino, ko nori ir moka suformuluoti tikslą, svarbu gebėti išlaikyti motyvaciją, teisingai paskirstyti prioritetus ir susiplanuoti savo veiklą. Ir tik tada galima tikėtis, kad jis išmoks atsakomybės ir savarankiškumo. Taigi tam, kad vaikas išmoktų teisingai išsikelti tikslus, jų siektų ir imtų pasitikėti savimi, labai svarbu žinios, kaip teisingai tai padaryti, nuolatinis darbas su savimi ir įgūdžių ugdymas(is).
Tikslų siekimo įgūdžių ugdymas
Mokėjimas išsikelti savo tikslus ir jų siekimas – labai svarbus įgūdis, kuris padeda vaikui ir paaugliui suprasti ne tik, ką reikia daryti, bet ir kodėl. Išsikeldami tikslus ir jų siekdami vaikai ir jaunuoliai auga kaip asmenybės ir atranda naujų galimybių.
Kaip mokyti vaikus ir jaunimą išsikelti tikslus, siekti jų, planuoti savo veiklas? To mokau įvairiuose edukacijose. Tačiau parengiau ir nuotolinę tikslų siekimo programą vaikams ir jaunimui „9 treniruotės“. Sužaidybintos programos užduotys padės formuoti tikslų siekimo įgūdžius.